Mažakraujystė arba anemija – liga, kai trūksta geležies

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, geležies stokos mažakraujystė vargina kas trečią pasaulio gyventoją. Lietuvoje žmonės šia liga serga kelis kartus dažniau nei Europoje ar JAV, tačiau tam skiriama nepakankamai dėmesio. „Negydant mažakraujystės, ligonis gali sulaukti pavojingų komplikacijų: širdies ritmo sutrikimų, sergant išemine širdies liga – stenokardijos priepuolių, o sunkesniais atvejais – infarkto“, – teigia šeimos gydytoja Ieva Minkevičiūtė. Širdies ir kraujagyslių ligą lydinti anemija mirties tikimybę padidina net du kartus, o kenčiantiems dėl mažakraujystės vyresnio amžiaus žmonėms padidėja rizika susirgti senatvine demencija.

Kokie simptomai leidžia įtarti, kad trūksta geležies?

Nusilpus kraujui, pernešama vis mažiau organams gyvybiškai svarbaus deguonies. Dėl šios priežasties pagreitėja kraujo apytaka, labiau apkraunama širdis, imuninė sistema. Kai deguonies trūksta raumenims, užlipus laiptais kamuoja dusulys ir dunksi širdis, o kai deguonies stygių pajaučia smegenys, sulėtėja mąstymas, pablogėja atmintis, ima svaigti galva. Kiti geležies stokos simptomai: blizgesio netekę, ploni, slenkantys plaukai, trapūs, lūžinėjantys nagai, blyški, sausa oda, įtrūkę lūpų kampučiai, bendras kūno silpnumas, sumažėjusi ištvermė, nuotaikų kaita, ūžimas ausyse, mirgėjimas akyse.

Kuo organizmui svarbus hemoglobinas?

Įtarus mažakraujystę, visuomet atliekamas bendras kraujo tyrimas ir nustatomas hemoglobino kiekis. Hemoglobinas yra sudėtinė raudonųjų kraujo ląstelių, kurios vadinamos eritrocitais, dalis, prisijungianti deguonį ir išnešiojanti jį po visą organizmą. Dėl nepakankamo geležies kiekio organizme sutrinka hemoglobino ir eritrocitų gamyba, sumažėja jų skaičius kraujyje, tampa sunkiau aprūpinti kūno organus ir audinius deguonimi, tad pasireiškia pirmieji geležies stokos anemijos simptomai.

Mažakraujystė vystosi palaipsniui

Normalus sveiko žmogaus hemoglobino kiekis kraujyje turėtų būti nuo 120 iki 160 gramų litre (g/l). Bendrasis kraujo tyrimas parodo žemą hemoglobino kiekį tik tada, kai sekindama organizmą anemija atsiskleidžia visa savo jėga. Tada ją tenka daug ilgiau gydyti, sako gydytoja Ieva Minkevičiūtė. Pirmieji mažakraujystės etapai – geležies atsargų sumažėjimas ir slaptas jos trūkumas. Tai padeda atskleisti feritino tyrimas, parodantis, kiek geležies atsargų sukaupta organizme.

Feritino tyrimas – mažakraujystei nustatyti

Feritinas – tai geležį organizme padedantis išsaugoti baltymas. Jo tyrimas leidžia iš anksto įvertinti, kiek žmogaus organizme yra geležies atsargų. Jei bendras kraujo tyrimas parodo, ar šiuo metu sergame mažakraujyste ar ne, tai feritino kiekis gali patikslinti diagnozę ir apie gresiančią mažakraujystę įspėti anksčiau. Kai hemoglobino kiekis atitinka normą, bet geležies atsargų nėra, tokia būklė vadinama paslėptąja mažakraujyste. Tuomet nedelsiant reikia imtis priemonių, nes žmogui gresia anemija. Vienas iš būdų atstatyti geležies atsargas organizme – gydymas intraveniniais geležies preparatais. Apie geležies atstatymo procedūrą intraveniniu būdu pasiteiravome AND klinikos pacientės Dalios: – Kodėl nusprendėte atlikti intraveninės geležies procedūrą? Kaip apie tai sužinojote? – Mažakraujystė man prasidėjo prieš 10 metų ir tuos metus aš gyvenau su ja. Hemoglobino indeksas visą laiką būdavo maždaug 80. Rugpjūčio mėnesį išėjau atostogų ir nukrito, man rodos, iki 74. Net nemoku apsakyti, kokios atostogos buvo, vos kojas bepavilkau… Išvažiavau atostogauti, o buvau priversta gulėti ir labai blogai jaučiausi. Grįžusi pradėjau skaityti, ieškoti kažkokių būdų, kaip būtų galima atsistatyti greitai ir efektyviai. Suradau, kad hemoglobino indeksą galima padidinti sulašinus geležies lašeliniu būdu ir tuo pasinaudojau. – Kaip pavyko gydymo procesas ir pati procedūra? – Šia procedūra man pasiūlė pasinaudoti čia, klinikoje. Esu jos pacientė, todėl man buvo labai patogu, nereikėjo nei kažkur eiti, nei laukti eilėse. Sesutės tiek pirmą, tiek antrą kartą atliekant procedūrą mane labai rūpestingai prižiūrėjo, todėl viskas vyko labai sklandžiai. Mano organizmas palankiai sureagavo, tad po procedūros atsistojau, įsėdau į mašiną ir išvažiavau, nejaučiau pykinimo, nebuvo jokių komplikacijų. – Kaip iki tol mėginote gydytis? Ar vartojote medikamentus? – Kartais neišeina savęs taip mylėti, kaip norisi. Gyvenimo tempas ir darbai kartais neleidžia pasirūpinti savimi taip, kaip norėtum. Geležies visąlaik mėginau gauti tiek medikamentais, tiek maistu, bet nuo geriamų geležies preparatų jaučiau diskomfortą: išgerdavau kiekvieną rytą ir praeidavo valanda-pusantros, kol nustodavo pykinti. – Kiek laiko praėjo nuo procedūros? Kokį pokytį dabar jaučiate? – Išsitirti atėjau po poros savaičių ir labai apsidžiaugiau rezultatais, o dabar, kažkur po pusmečio, jie vis dar puikūs. Tyrimų rezultatai rodo, kad pagerėjimas labai žymus: praėjo apie pusė metų, o hemoglobino indeksas laikosi pakilęs, iki normos tik truputį trūksta. Esu labai patenkinta, nes mano gyvenimo kokybė tikrai pagerėjo. Juk kai trūksta geležies, trūksta ir energijos.