Neturiu ketinimų meluoti, todėl iš karto deklaruoju, kad tai reklaminis tekstas. Tačiau kartais reklama yra ne vien įkyri, bandanti tik suvilioti vartotoją ar jį apgauti. Reklama taip pat yra informacijos šaltinis, kuris netikėtai padeda atrasti gyvenimo džiaugsmą.Mano tikslas – pasakyti senjorams, kad šiandien ligonių kasos kompensuoja įvairias gydytojų paslaugas, kuriomis verta pasinaudoti, nesvarbu, kiek Jums metų. Viena jų – pasitikrinti, gal jau laikas pakeisti dantų plokštelę nauja.

Man dantų plokštelė asocijuojasi su seneliu Petru. Ne kartą ir ne dvidešimt klausiausi jo gyvenimo istorijos, kuria noriu pasidalyti su skaitytojais. Būdamas šešiolikos jis suvokė, kad negali svajoti apie mokslus užsienyje, perimti tėvo ūkio ir jame darbuotis. Paauglystė buvo sunki: nors oficialiai karas ir baigėsi, tačiau vieni pasitraukė į mišką, o kiti tapo stribais, pasitikėti negalima buvo net artimiausiais kaimynais. Darbo jaunuolis Petras nebijojo, jei tik okupantai būtų leidę žemę arti, derlių užauginti, gyvulius prižiūrėti… Šeimoje augo trys vaikai ir visi buvo pratinami prie darbų nuo mažumės. Vieną dieną Petras, kaip įprasta, buvo gimnazijoje, o jau kitą atsidūrė gyvuliniame vagone, dardančiame į Sibirą. Vienui vienas, be šeimos, be duonos kąsnio. Tąsyk pagalvojo, kad gyvenimas baigėsi, bet matydamas silpnesnių už save vyresnių žmonių, moterų su mažais vaikais bėdas nusprendė – kad ir kas būtų, turi išlikti, turi gyventi.

Po kelių dienų kelionės į nežinią pamatė, kad kitame vagone „keliauja“ mama ir tėtis. Kokia laimė,koks džiaugsmas… Sesers ir broliuko (dešimtmečiui pavyko pasprukti dar Lietuvoje) traukinyje nebuvo. Du mėnesiai klaikios kelionės gyvuliniuose vagonuose, bet jau ne vienui vienam. Sibire gyvenantiems lietuviams teko daug dirbti, kurti gyvenimą iš naujo, kovoti dėl išlikimo ir neprarasti žmogiškumo. Petras išmoko rusiškai, labai stengėsi padėti tėvams. Laisvalaikio nebuvo, mokytis niekas neleido, sovietams reikėjo tik darbo jėgos, bet senelis nepalūžo ir po Stalino mirties su tėvais grįžo į Lietuvą. Klausausi jo pasakojimų, ne viską suprantu ir suvokiu, bet negaliu atsistebėti, kad, įkopęs į devintą dešimtmetį, jis aplinkinius sugeba užkrėsti optimizmu, naršo internete ir socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdžiais. Kaip ir visi vyresni žmonės, mėgsta patarti: kad ir kaip sunku, turi būti stiprus, mokėti daug ko atsisakyti, bet jei turi progą, ja reikia naudotis ir džiaugtis. Štai kad ir dantys – jie yra labai svarbūs bendrai žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Jei taip jau atsitiko, kad netekai dalies dantų – nereikia sakyti, kad „Dievulis man nedavė“. Senelio dantys po nepriteklių Sibire ėmė byrėti, o juos pakeitė išimama dantų plokštelė. Jis jai ypatingo dėmesio niekada neskyrė.

Gydytojai žino, kad beveik niekas iš vyresnių žmonių nenori girdėti, kad jų žandikaulis per pusę metų ar metus pakinta – natūraliai nyksta, menksta, nes žandikaulio kaulinė atauga keičiasi. Tam, kad dantų plokštelė būtų ideali ir tobulai priglustų prie dantų ir žandikaulio ataugos, vieną kartą per metus ją reikia koreguoti, bet retas tai daro. Vyresni žmonės nenori to girdėti ir taip pažeidžia elementarias gydytojų odontologų rekomendacijas rūpintis išimamais dantų protezais, kad jie būtų ilgiau nešiojami.  Senelio dantų plokštelė nebuvo itin kruopščiai prižiūrima, tačiau retkarčiais, netekus nuosavo danties, buvo papildoma nauju dirbtiniu dantuku. Praėjus dešimčiai metų nuo pirmos plokštelės ši jau visai nebetiko, tad senelis nusprendė nebedėti sau į burną jokios. Bet kažkurios „reklamos“ sužavėtas pradėjo domėtis pakaitiniais dantimis – neišimamais protezais ant implantų. Susiskaičiavo savo santaupas ir nusprendė: metų jau daug, poreikių didelių nėra, namus turi, pensijos prasimaitinti užtenka, tai kodėl taupyti sveikatos sąskaita? Apatiniame žandikaulyje buvo likę tik penki priekiniai dantys. Aštuoniasdešimt ketvirtųjų gimtadienio proga senelis atvyko į Vilniuje esančią kliniką atlikti 4 implantų operacijos. Tiesa, vieną dieną buvo įsriegti du implantai, o po dviejų savaičių – kiti du. Praėjus dar keliems mėnesiams tiek vienoje, tiek kitoje žandikaulio pusėse buvo pricementuoti visaverčiai krūminiai dantys, atsirado po 4 naujus dantų vainikus, pritvirtintus ant poros implantų tiek dešinėje, tiek kairėje žandikaulio pusėse.

Senelis sako negalintis atsidžiaugti: kai nusišypso ar juokiasi, gražu pažiūrėti – pilna burna baltų dantų. Visų svarbiausia, kad vakare nereikia jų išimti ir įmerkti į stiklinę. O galėjo džiaugtis ir anksčiau, tačiau geriau vėliau negu niekada. Senelio žodžiais tariant, jaučiasi dvidešimt metų atjaunėjęs. Dantys ir visavertės viršutinių dantų poros užtikrina daug geresnę virškinimo funkciją, fonetiką – žmogus nešvepluoja, estetiką – malonesnė ir jaunatviškesnė šypsena. Visavertis sąkandis daro įtaką taisyklingesnei laikysenai ir suderina bei sujungia visą kaulinę žmogaus sistemą. Senelis Petras į savo pamokymų sąrašą dabar įtraukia dar kelis ir sako, kad už savo gyvenimo kokybę yra atsakingas kiekvienas žmogus pats, kad negalima laukti, kol kažkas už tave pasirūpins.