Kontracepcija ir kartų skirtumai – ar jie egzistuoja?

Gydytoja ginekologė Olga Bogdanovienė

Kontraceptinės tabletės sukūrimas 1960-aisiais – viena iš 50 didžiausią įtaką žmonijai turėjusių datų. Nuo jų atsiradimo kontraceptiniai metodai nuolat tobulėjo tiek savo sudėtimi, tiek metodų technologijomis, tiek papildoma ne kontraceptine nauda, siekiant kuo labiau individualizuotos kontracepcijos. Manoma, kad per paskutinius dešimtmečius moterų žinios apie kontracepcijos metodus yra ženkliai didesnės. Kaip yra iš tikrųjų? Ar tikrai dar reikia kalbėti apie kontracepciją?

„Kūdikio bumo“ ir Y kartos moterys

Siekiant išsiaiškinti, kas gi pasikeitė moterų žiniose tarp dviejų skirtingkartų – Y kartos moterų (nuo 21 iki 29 metų amžiaus) ir „kūdikių bumo“ kartos (nuo 50 iki 65 metų amžiaus), kai šios moterys buvo dvidešimtmetės, buvo atliktas tyrimas 9 Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse. Buvo apklausta 9000 moterų, kiekvienoje šalyje po 1000. Pagrindinės temos, kurios buvo lyginamos – moterų tikslai, gyvenimo būdas, kontracepcijos pasirinkimai bei žinios apie kontracepciją.

Tyrimo išvadose buvo paskelbti tokie faktai:

  • Dažniausiai naudojamas dvidešimtmečių moterų kontracepcijos metodas šiandien ir prieš 30-45 metus yra geriamoji kontraceptinė tabletė (67% Y kartos ir 76% kūdikių bumo kartos dvidešimtmečių);
  • Antroje vietoje – prezervatyvas (39% Y kartos ir 20% kūdikių bumo kartos)
  • Pagrindinis susirūpinimas apie kontracepciją kūdikio bumo kartos dvidešimtmetėms moterims – prisiminti kasdien išgerti tabletę (47%), o Y kartos dvidešimtmetėms moterims – sintetinių hormonų poveikis (46%);
  • Nors ir darė vienodus pasirinkimus dėl kontracepcijos metodo, tačiau Y ir kūdikių bumo karta turi skirtingus gyvenimo būdo prioritetus: trys svarbiausios sritys Y kartai – studijos, karjera ir gerbūvis, o kūdikių bumo kartos moterims – karjera, gerbūvis ir santuoka.

Pusei moterų trūksta žinių

Abi kartos turi žemą žinių lygį apie ilgalaikės kontracepcijos metodų veikimą (46% Y karta ir 58% kūdikių bumo karta), kai kaip veikia kontraceptinė tabletė abiejų kartų moterų žinojo daugiau (tik 29% abiejose kartose nurodė, kad nesupranta kaip veikia kontraceptinė tabletė).

Apie pusę abiejų kartų moterų (44% Y karta ir 50% kūdikių bumo karta) teigė, jog joms nepakanka informacijos apie kontracepcijos metodus, siekiant priimti teisinga informacija pagrįstą kontracepcijos pasirinkimo sprendimą.

Moterys taip pat nurodė, jog diskusijos su gydytoju trūkumas arba efektyvios diskusijos trūkumas yra pagrindinė priežastis, kodėl joms trūksta informacijos apie kontracepciją. Pirmoji priežastis, kurią identifikavo Y kartos atstovės – jų gydytojas nediskutuoja su jomis apie visus galimus metodus (28%). Tarp kitų priežasčių buvo įvardintos tokios:

  • Niekuomet neklausiau savo gydytojo apie esamus kontracepcijos metodus (20%);
  • Gydytojas turi tvirtą įsitikinimą, kokią kontracepciją moteris turi naudoti (17%);
  • Nesijaučiu patogiai kalbėdama su savo gydytoju apie kontracepciją (10%);
  • Nerandu pakankamai informacijos šaltinių (10%);
  • Laiko trūkumas pakankamai pasikalbėti su gydytoju apie kontracepciją (8%)

Kūdikių bumo kartos moterys, kaip pagrindinę priežastį nurodė nepatogumą kalbėtis su savo ginekologu apie kontracepciją (25%). Kitos nurodytos priežastys buvo:

  • Gydytojas nenori aptarti visų metodų (15%);
  • Nerandama pakankamai informacijos šaltinių (14%);
  • Gydytojas turi tvirtą įsitikinimą, kokią kontracepciją moteris turi naudoti (14%);
  • Laiko trūkumas pakankamai pasikalbėti su gydytoju apie kontracepciją (4%).

Gydytojo įtaka – svarbiausia pasirenkant

Taip pat tyrimo metu paaiškėjo, kad nepriklausomai nuo to, jog konsultacijos buvo nepakankamai efektyvios, abiejų kartų moterys sutarė, kad jų kontracepcijos pasirinkimą daugiausia paveikė jų gydytojas ginekologas (77% Y karta ir 84% kūdikių bumo karta įvardino savo gydytoją kaip vieną pagrindinių nuomonės formuotojų, pasirenkant kontracepcijos metodą).

Taigi tyrimas atskleidė, kad nesvarbu, jog šiuolaikinės moterys turi daug didesnį kontracepcijos metodų pasirinkimą ir daug daugiau laisvai pasiekiamos informacijos. Per 30-40 metų situacija ne itin daug pasikeitė. Jaunos moterys vis dar pripažįsta, kad joms trūksta informacijos apie kontracepciją, siekiant nuspręsti ir pasirinkti, koks metodas joms tinkamiausias, taip pat joms trūksta diskusijos arba efektyvios diskusijos su jų gydytoju ginekologu ir būtent šis trūkumas yra pagrindinė žemo informuotumo lygio priežastis. Tyrimo rezultatus būtų galima vertinti kaip įrodymą gydytojams, jog kontracepcija vis dar išlieka aktualia tema, apie kurią reikia kalbėti daug ir efektyviai.

„Pageidaujamas kontracepcijos metodas, amžius, santykių tipas, svoris, šeimos medicininė istorija ar medicininės grėsmės – į visa tai reikia atsižvelgti pasirenkant kontracepcijos metodą. Tačiau jei moteris neturės pilnos ir medicinos mokslo įrodymais pagrįstos informacijos, jai bus sunku teisingai pasirinkti tinkamą metodą. Todėl informacija yra būtina, siekiant planuotai vengti nepageidaujamo nėštumo“, patvirtina gydytojai.

Skirtingos moterys turi skirtingus poreikius kontracepcijai. Pasirinkimui įtaką turi kontraindikacijos, nepageidaujami pašaliniai poveikiai, vartojimo patogumas ir prieinamumas, ne kontraceptinės naudos, apsauga nuo lytiškai plintančių infekcijų ir partnerio įsitraukimas. Vis dėlto gydytojas ginekologas turi pačias didžiausias galimybes suteikti moteriai reikalingą informaciją kontracepcijos metodui pasirinkti.