Pilvo skausmai. Kada sunerimti? - Medicinos paslaugos jums – AND KLINIKA

Pilvo skausmai. Kada sunerimti?

Pilvo skausmai vargina daugelį žmonių, tačiau retas, kuris dėl šio skausmo kreipiasi pasitikrinti laiku. Skausmas yra pirmasis signalas, jog pilvo ertmėje esantys organai funkcionuoja netinkamai, tad net jei skausmo priežastis Jums yra žinoma, organų pakitimus bei veiklą privalu įvertinti gydytojo kabinete.

Skausmo lokacija

Siekiant sužinoti, kokio organo veikla sutrikusi, visų pirma, reikia patikslinti skausmo lokaciją. Nors kartais skausmą lokalizuoti sudėtinga, ypač jei skausmas ūminis, tačiau jei tai padaryti gebate, nustatyti skausmo priežastį bus galima kur kas greičiau:

  • Viršutinės pilvo srities vidurinė dalis: skrandžio, dvylikapirštės žarnos, kasos sutrikimai.
  • Dešinioji viršutinė pilvo dalis: tulžies pūslės uždegimas, šlapimtakio takų akmenligė, virusinis hepatitas, pleuritas.
  • Kairioji viršutinė pilvo dalis: blužnies, kasos pažeidimai.
  • Bambos sritis: žarnų nepraeinamumas, išvarža.
  • Apatinės pilvo srities dešinioji dalis: apendicitas, šlapimtakio takų akmenligė, kirkšnies išvarža, kiaušidžių ligos.
  • Kairioji apatinė pilvo dalis: kiaušidžių ligos, kiršknies išvarža, dirgliosios žarnos sindromas.

Pilvo skausmas gali būti ir vos juntamas, ir spazminis, ir sunkiai pakeliamas, gali būti lydymas ir kitų simptomų: pykinimo, vėmimo, viduriavimo, dujų kaupimosi. Tai dažnai paveikia ir paciento  emocinę būklę, atsiranda vangumas, abejingumas, irzlumas. Net jei skausmas yra nežymus, netrikdo kasdienės veiklos, tikėtina, kad atvejis nėra sudėtingas, tačiau pasikonsultuoti su gydytoju vertėtų vistiek. Jei skausmas stiprus ir tęsiasi ilgiau nei parą arba jei pastebima, kad jis intensyviai stiprėja, tampa dažnesnis,  lydi karščiavimas, viduriavimas ar išmatose pastebite kraujo pėdsakų, tuomet reikalinga ypatinga medikų priežiūra, nerizikuokite priimti gydymo sprendimus patys.

Prevencijai – tiksli organų apžiūra

Vienas efektyviausių būdų išsiaiškinti pilvo skausmų priežastį – vidaus organų echoskopija. Tai ultragarsinis tyrimas, leidžiantis stebėti organų veiklą, jų judėjimą, struktūrų pokyčius. Echoskopija yra visiškai nekenksminga, nes šio tyrimo metu naudojami ne spinduliai, o garso bangos, todėl ultragarsą galima atlikti nors ir kasdien, stebėti vykstančius pokyčius – paskirtas gydymas gerina ar blogina paciento būklę. Taip pat echoskopijos tyrimas yra puiki prevencijos priemonė tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmogui, kurią rekomenduojama atlikti ne rečiau nei kartą per metus.