Alergologija yra medicinos sritis, diagnozuojanti ir gydanti ligas, susijusias su alerginėmis reakcijomis. Jos kyla tuomet, kai žmogaus imuninė sistema tampa itin jautri tam tikroms medžiagoms, pavyzdžiui, maistui, žiedadulkėms, vaistams, bičių nuodams. Šios medžiagos yra vadinamos alergenais.

Kokie gali būti alergijos simptomai?

 „Vienas iš imuninės sistemos vaidmenų yra sunaikinti kenksmingas medžiagas organizme. Jei žmogus turi alergiją kokiai nors medžiagai, jo imuninė sistema reaguoja taip, tarsi ta medžiaga būtų žalinga, ir bando ją eliminuoti“, - paaiškina gyd. alergologė Ana Kozlovska. Tokiu atveju gali pasireikšti tokie simptomai kaip:

•  užsikimšusi, bėganti nosis;
•  paraudusios, patinusios, ašarojančios akys;
•  kosulys;
•  vėmimas, viduriavimas;
•  lūpų, veido, gerklės, liežuvio patinimas;
•  dusulys;
•  niežulys;
•  bėrimas;
•  galvos svaigimas ir t.t.

Skirtingos alerginės medžiagos sukelia skirtingus simptomus. Kiekvieną jų detaliai tiria alergologija, kad galėtų nustatyti tikslią diagnozę.

Kokias būkles diagnozuoja ir gydo alergologija?

Alergologija tiria ir gydo įvairius alerginius susirgimus ir būkles, tokias kaip:

•  šienligė;
•  bronchinė astma;
•  atopinis dermatitas;
•  alerginis kontaktinis dermatitas;
•  alerginis rinitas;
•  anafilaksija (sunki, gyvybei pavojinga alerginė reakcija);
•  edema;
•  atopinė egzema;
•  maisto, vaistų, aplinkos veiksnių, vabzdžių nuodų sukeltos alergijos;
•  dilgėlinė;
•  ligos, pasireiškiančios sutrikusiu imunitetu. 

Kokie tyrimų metodai naudojami klinikoje?

 Ieškant veiksnio, kuris sukėlė alerginę reakciją, yra pasitelkiami įvairūs diagnostikos būdai. Pacientui gali būti atliekami kraujo tyrimai, ant odos klijuojami specialūs pleistrai su alergenų dalelėmis, kai kuriais atvejais imami provokaciniai mėginiai.

Kokius gydymo būdus taiko alergologija?

Tyrimų metu nustačius alerginę reakciją sukėlusį veiksnį, alergologas pacientui pateikia alergijos gydymo ir valdymo rekomendacijas. Daugeliui alerginių ligų yra taikomas simptomus mažinantis gydymas. Tačiau svarbiausias paciento veiksmas – vengti alergeno. Diagnozavus alerginę slogą ar alerginę bronchų astmą, gali būti skiriama alergenų specifinė imunoterapija. Jos metu organizmas gauna vis didėjančias alergeno dozes ir taip pamažu yra prie jo pratinamas. Daugeliui žmonių alergija yra nemaloni ar įkyri, tačiau nepavojinga gyvybei būklė. Tačiau yra pacientų, kurie itin jautriai reaguoja į tam tikrus alergenus, kurie jiems gali sukelti anafilaksiją. Tokiu atveju reikia labai atsakingai žiūrėti į alergologo rekomendacijas ir aktyviai valdyti alergiją. Visiems pacientams, kuriems nustatyta aukšta anafilaksijos rizika, patariama nešiotis automatinį injekcinį preparatą, kuriame yra gelbstinti vaistų dozė.